Gegužės 14 d. Rusų kultūros centre buvo paminėtos Baltijos archyvo 10-osios metinės.

VU slavų filologijos katedros docentas Pavel Lavrinec, kuriantis Baltijos archyvą nuo 2000 metų, išsamiai papasakojo apie šio elektroninio archyvo kūrimą, pristatė atskiras archyvo dalis.

Projektą nuo 2000 metų vykdo nevyriausybinė organizacija „Baltijos rusų kūrybiniai resursai“. Projekto tikslas – naudojant šiuolaikines technologijas išsaugoti ir populiarinti Baltijos šalių rusų kultūros paveldą, atkurti XIX a. – XX a. pirmos pusės daugiasluoksnį Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos rusų kultūros paveikslą.  Baltijos archyve pateikiami įžymių, pamirštų, nesulaukusių pripažinimo autorių kūriniai, archyvų ir laikraščių medžiaga, taip pat duomenys  apie Baltijos šalių rusų literatūrinio gyvenimo dalyvius (A.Averčenko, M.Arcybašev, V.Bogdanovič, V.Briusov, A.Bucho, A.Dechteriov, V.Pozner ir daugelį kitų), K.Abukovič, J.Dalio, E.Škliaro ir kitų poetų eilėraščių knygos, J.Aichenvaldo, K.Balmonto, A.Tyrkovos ir kitų straipsniai, recenzijos ir prisiminimai, A.Kirkoro „“Lietuviškos senienos“, F.Kudrinskio „Vilnia 1812 metais“, A.Šiškovo „Užrašai“, P.Kukolniko, A.Navrockio ir kitų autorių kūriniai scenai, M.Dobužinskio, A.Kuprino, G.Trubeckio ir kitų iškilių asmenybių laiškai, Baltarusijos, Olandijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Estijos mokslininkų straipsniai.

Baltijos archyvą remia UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, Spaudos, radijo ir televizijos fondas, LR kultūros ministerija.

Šis projektas tinkinės literatūros konkurse „Teneta`2002“ užėmė antąją vietą (kategorija „Elektroninės bibliotekos/archyvai“). Baltijos archyvo medžiaga dubliuojama Maksimo Moškovo bibliotekoje, ja remiasi Vikipedijos straipsnių autoriai, ji dažnai cituojama akademiniuose leidiniuose.

Adresas internete: http: //www.russianrecourses.lt/archive.

Renginyje sveikinimo žodį tarė LR kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Paliukienė.