Lietuvos rumunų kultūros bendrija "Dačija"

 

 

 

 

Pirmininkė L. Andrijesku–Bartkienė
tel. (8~5) 216 1447
8~687 32 510
El. paštas: dacija@tbn.lt

 

Moldavai -Rumunai

Istorija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Moldovos valstybė nuo 14 amžiaus pabaigos iki 15 amžiaus vidurio turėjo 300 km bendrą sieną. Žinoma, kad Rumunijos didikas Aleksandru čel Bun (Aleksandras Gerasis) buvo vedęs Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo seserį Rimgaile. Tas pats Aleksandru čel Bun padėjo lenkams bei lietuviams dviejuose mūšiuose prieš kryžiuočius: 1410 metais Žalgirio mūšyje kovojo 800 moldavų šaulių, bei 1422 metais mūšyje prie Marienburgo.

Moldovos valdovas Steponas Didysis 1499-aisias sudarė draugystės sutartį su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru.

1645 metais Marija Lupu, Moldovos Kunigaikščio Vasilė Lupu duktė, tapo Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos žmona. Stačiatikių bendruomenės pradžia Kėdainiuose siekia XVII a. vidurį. Kunigaikščiui Jonušui Radvilai vedus stačiatikę Moldovos kunigaikštytę Mariją Lupu, jos garbei 16481652 m. Kėdainiuose buvo pastatyta Šv. Andriejaus cerkvė ir Kristaus Atsimainymo vyrų vienuolynas, dabar Viešpaties Atsimainymo Cerkvė.

 Idomu, kad  Moldovos valdovu 1374-1375 m. buvo lietuvis Jurgis Karijotaitis. Lietuvos Istorinis objektas Rokiškio rajone glaudžiai siejantis Lietuvą ir Rumuniją tai Ilzenbergo dvaras, išsidėstęs tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų palei Lietuvos – Latvijos sieną. Viena iš paskutinių jo savininkių buvo vieno garsiausių rumunų intelektualų, politiko ir literatūros kritiko Titu Livijaus Majoresku duktė Livija Majoresku-Dimšienė, Rumunijos karalienės Elžbietos, Rumunijos karaliaus Karolio I (1866 – 1914) žmonos, freilina.

Bendruomenė

Daugiausia moldavų - rumunų į Lietuvą atvyko po Antrojo pasaulinio karo, arba vėliau, su naujų pramonės šakų plėtra. Sąjūdžio laikais, 1989 metais vasario mėnesi buvo įkurta moldavu-rumunų bendrija „Dačija“. Bendrijos įkūrimą iniciavo Lika Žalakevičienė, Lučija Bartkienė, Vasilė Lupu ir Aleksandru Gyska.Vėliau prisijungė Ipolitas Lėka, Emilija Paplaitienė, Vlad Sandu, Zina Sesickienė. Bendrija jungia Lietuvoje gyvenančius išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 540 moldavai  ir 77 rumunai. Bendrijos nariai gyvena Kaune, Vilniuje, Žiežmariuose, Marijampolėje, Elektrėnuose, Kretingos rajone, Pasvalyje, Kėdainiuose. Šeimos kuriose gyvena bendrijos nariai yra mišrios, nes daugelis į Lietuvą atvykusių rumunų tuokiasi su vietinias gyventuojais. Taigi, bendrijos “Dačija” narius  galima vadinti „meilės emigrantais“.

Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų bendrijos „Dačija“ nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo judėjime. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną „Baltijos kelyje“ susikibę rankomis su lietuviais stovėjo ir bendrijos „Dačija“ nariai, o kartu su jais ir iš Moldovos atvykę Liaudies fronto atstovai.

Bendrijos „Dačija“ nariai dalyvavo 1989 metais rugsėjo 2 dieną Kalnų parke vykusiame mitinge, kurį organizavo Tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Šiame mitinge įvairių tautybių Lietuvos gyventojai palaikė lietuvių siekį tapti nepriklausomais. 

1989 metais kovo mėnesi, Vilniuje buvo atspausdintas antrasis laikraščio „Glasul“ (Balsas) numeris 100 000 egzempliorių tiražu. Atgimimo laikotarpiu (1988-1991m.) tai buvo pirmas Moldovos Respublikos leidinys lotynišku šriftu.

Kai Rumunijoje prasidėjo sukilimai prieš komunistinę santvarką, bendrijos „Dačija“ nariai užsakė mišias už žuvusiuos Brašov mieste 1987 metų lapkričio 15 dieną. Mišios vyko Vilniaus Arkikatedroje 1989 m.

Kultūros paveldas

Jau 25 metus Lietuvoje bendrija „Dačija“  tradiciškai švenčia  „Marcišor“ šventę.

Kovo 1 dieną Rumunijoje ir Moldovos Respublikoje švenčiama pavasario atėjimo šventė – „Marcišor”. Pavadinimas „Marcišor” yra lotynų kilmės, nuo žodžio „Martie”. Tai tradicinė pavasario šventė, susijusi su žemdirbystės ciklu, o šventės ištakos siekia daugiau nei 8000 metų. Šventės simbolis „Marcišor“ tai raudonas ir baltas pumpurėliai, simbolizuojantys meilę ir pagarbą.  Kiekvieną pavasarį  kovo 1-ąją žmonės dovanoja vienas kitam šį mažą, mielą amuletą, linkėdami svajonių išsipildymo, meilės ir laimės. 2011 metais buvo pasiūlyta įtraukti „Marcišor“ tradiciją į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šventė skatina prisiminti tautosaką ir senelių tradicijas bei legendas. Šventės metu vaišinamasi tradicinu kukurūzų miltų pyragu „Malai dulče“.

2011 metų spalio 9 dieną Lietuvos moldavai, bendrijos „Dačija“ nariai Kryžių kalne pastatė simbolinį Kryžių su užrašu: „Už Moldovos ir Lietuvos šviesią ateitį“. Kryžius buvo pastatytas trims svarbioms datoms paminėti. 2009 metais bendrija „Dačija“ minėjo savo veiklos 20-metį

2010 metų gegužės 31 dieną, sukako 20 metų, kai Moldovos Respublika, pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 2011 rugpjūčio 27 Moldovos Respublika minėjo savo nepriklausomybės paskelbimo 20-metį.

2012 metais Vilniuje, vienai is Kalnėnų gatvių suteiktas Moldovos vardas. Tokiu būdu  pažymėtas svarbus istorinis faktas, jog Moldovos Respublika pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metų gegužės 31 dieną.

 

Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė

Lučija Bartkienė.

 

 

Lankytinų vietų sąrašas:

1. Marija Lupu Radvilienė (Jonušo Radvilos antroji žmona), portretas Nr.56 Radvilų giminių portretų stende, Radvilų rūmų muziejuje. Vilnius, Vilniaus g. 24.

2. Viešpaties Atsimainymo Cerkvė. Kėdainiai, Gedimino g. 2.

3. Balto akmens moldaviškas kryžius. Kryžių kalnas, Šiaulių rajonas.

4. Ilzenbergo dvaras, išsidėstęs tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų palei Lietuvos – Latvijos sieną. Rokiškio rajonas.

5. Švente „Marcišor“. Vilnius, Raugyklos g. 25, TBN

6. Kukurūzų miltų pyragas „Malai dulče“. Vilnius, Raugyklos g. 25, TBN.