Vieša paskaita „Lietuvos karaimų tautinio atgimimo 25-metis ir vyresniojo dvasininko Mykolo Firkovičiaus (1924–2000) vaidmuo“

Lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto J. Kovalevskio auditorijoje ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė skaitė viešą paskaitą „Lietuvos karaimų tautinio atgimimo 25-metis ir

vyresniojo dvasininko Mykolo Firkovičiaus (1924–2000) vaidmuo“.

Halina Kobeckaitė pabrėžė, kad 2014 m. sukanka 25 metai, kai Trakuose vyko tarptautinė karaimų sueiga, sukvietusi į senąją sostinę per 500 dalyvių iš 47 Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos,

Ukrainos, Italijos, Estijos, Mongolijos, Kirgizijos miestų. Sueiga tapo prasmingu postūmiu tolesnei karaimų bendruomenės veiklai Lietuvoje, paskatino aktyviau domėtis savo tautos kultūriniu paveldu ir jį tirti. Kalbos ir kultūros paveldo išsaugojimas, jų funkcijų atgaivinimas, karaimų istorijos, kultūros ir religijos tęstinumas, istorinio materialinio karaimų paveldo susigrąžinimas – svarbiausi uždaviniai, kuriuos kėlė sau atsikūrusios Lietuvos karaimų bendruomenės institucijos. Tai buvo pradžia naujo kelio po ilgos pertraukos, sugebėjusios niveliuoti, ištrinti daugelį dalykų, o ypač dvasingumą, tautiškumą ir jo ypatybes. Visa tai reikėjo prikelti iš užmaršties, atkurti, atgaivinti, o kai ką iš naujo sukurti. Karaimai aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą ir tapo matomi Lietuvos žemėlapyje kaip etninė grupė, o ne tik kaip paskiri asmenys.

Pranešėja pabrėžė, jog Lietuvos karaimų bendruomenės veikla per šiuos 25 metus būtų neįmanoma be dviejų pagrindinių faktorių – be sukaupto per 600 metų kultūrinio pamato, ir be aktyvios iškiliausių asmenybių iniciatyvos ir pasiaukojamos nesavanaudiškos veiklos. Viena ryškiausių asmenybių, suvokusių šį darbą kaip pagrindinę savo misiją, kurią ir atliko nepaisydama įvairiausių trukdžių ir sveikatos problemų, buvo vyresnysis dvasininkas ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas Mykolas Firkovičius (1924–2000), kurio 90-metis paminėtas šiais metais. Mykolo Firkovičiaus atlikti darbai sąlygoja šių dienų karaimų bendruomenių gyvavimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Jais taip pat naudojasi įvairių kraštų tiurkologai, tiriantys karaimų kalbą bei kultūrą.

Paskaitą rengė Vilniaus Universiteto Orientalistikos centras. Paskaitos klausėsi gausiai susirinkę šalies tautinių bendrijų atstovai, karaimų bendruomenės nariai, universiteto studentai.